Žaibo Rato klubas

OPEL automobilių gerbėjai

Subscribe to Žaibo Rato klubas
2007-10-11

Opel Istorija

Taip pat skaitykite:

Opel istorija: svarbiausios datos

Opel istorija: nuotraukos

Didžiuotis garbinga praeitimi,perkopiančią amžiaus ribą,gali ne vienas automobilių gamintojas,tačiau retas kuris sulaukė tokių laikų, kokius pasiekė “Adam Opel AG”.

Pietų Vokietijos miškuose palei Reino krantus plyti kalvota vietovė, vadinama Opel arba Obel. Pasibaigus 30-mečiam karui europoje toje vietovėje liko gyventi kariai, iškeitę ginklus į žemės ūkio padargus, šiuos gyventojus ėmė vadinti “opeliais”. Vienas iš jų palikuonių Tongezas Opelis nusprendė,kad žemdirbystė nėra pats geriausias užsiėmimas jo sūnui,todėl išsiuntė jį mokytis.. Pasimokęs sūnus nedideliame miestelyje Ruselshaime pastatė fabriką, kuriame pradėjo gaminti tais laikais populiarų vyrų galvos apdangalą – skrybėles.
1837m. gegužės 9d. fabriko savininko šeimoje gimė sūnus. Jam buvo duotas Adamo vardas. Be abejo ir jaunasis Adamas Opelis netapo žemdirbiu. Išvykęs i Prancūziją mokytis,jis susidomėjo naujausiu išradimu – siuvamąja mašina. Adamas buvo imlus naujovėms: 1862m grižęs į Ruselshaimą pritaikė siuvamąją mašiną skrybėlėms siūti – netrukus jo įkurtoje kompanijoje Opel skrybėlės buvo gaminamos staklėmis. Nieko nuostabaus,kad “Opel” kompanija tapo didžiausiu skrybėlių gamintoju visoje Vokietijoje.
1884-aisiais Prancūzijoje,vykusioje parodoje Adamas Opelis pamatė dviratį ir jam kilo nauja idėja – dviračių gamyba. Nuo vaikystės tėvui fabrike dirbti padėję penki jo sūnūs laisvu laiku važinėdavo dviračiais aplink namus ir miesto gatvėmis. Būtent jie išpopuliarino dviračių sportą Vokietijoje ir greitai patys tapo pirmaisiais čempionais. Dėl jų sėkmės “Opel” dviračiai tapo žinomi visoje Europoje.

1890m.Opelis pirmasis pasiūlė naudoti pneumatines (anglų firmos Dunlop) padangas dviračiuose su oro papildimo sistema. XIXa pabaigoje kompanija pagamindavo 2000 dviračių per metus ir buvo didžiausia ne tik dviračių bet ir siuvimo mašinų gamintoja Vokietijoje iki Adamo Opelio mirties. Jis mirė būdamas 58-erių 1895 m. rugsėjo 8 d., palikdamas sūnums klestinčią kompaniją.

1897 m. broliai Opeliai, kaip dviračių sporto čempionai, buvo pakviesti į Berlyno automobilių parodą, kur jie pirmąkart išvydo technikos stebuklą – automobilį, ir užsidegė noru juos gaminti.

Iš pradžių broliai Karlas ir Vilhelmas Opeliai 1898m. nusipirko Lucmano (Lutzman) automobilių gamyklos fabriką ir licenciją,jo konstrukcijos automobiliui gaminti. Pirmąjį automobilį surinko 1899m. Nuo šito momento ir prasideda Opel automobilių istorija.

1899-1928m. Pirmasis Opel Automobilių gamybos plėtros etapas.

1899m. pirmasis viencilindris Lutzman Opel turėjo horizontaliai po sėdynemis sumontuotą  variklį. Šio automobilio konstrukcija pasirodė nevykusi – automobilis buvo mažai perkamas  ir nešė nuostolį firmai, kurią gelbėjo dviračiai ir siuvimo mašinos.Todėl automobilio gamybos buvo greit atsisakyta. Visdėlto tai nesustabdė Opelių noro gaminti automobilius. 1900 metais broliai Karlas,Vilhelmas ir Fricas jau turėjo pasirašytą kontraktą su prancūzų firma Darrak. O 1902m, Vokiečių rinkoje pasirodė pirmasis Opel Darrak visas surinktas Vokietijoje. Firmos reikalai pradėjo gerėti, ir broliai ėmė kurti savos gamybos automobilių modelius.
1906m. baigėsi kontraktas su prancūzais, tačiau tuo metu Opel jau įsitvirtinusi rinkoje ir pagalba iš šalies nebebuvo reikalinga.

Tada Opel garsėjo ne tiek technikos pasiekimais ar komercine sėkme, kiek aistra sportui. Pergalė lenktynėse kaizerio Vilhelmo prizui 1907-aisiais  labai pakėlė firmos prestižą. 1908m. sukurtam automobiliui buvo pritaikytos lenktyniu laimėtojo konstrukcinės ypatybės. Apskritai iki karo gaminti Opel modeliai, nepaisant nuolatinio tobulinimo, buvo vidutinės klasės automobiliai, gaminami sąžiningai ir nesulaukdavę pretenziju.
Pirmojo pasaulinio karo metais firma gamino suknvežimius armijai tačiau ir šiuo laikotarpiu inžinieriai nešvaistė laiko veltui.1920m. buvo pagaminta keletas naujo Opel modelio variantų,tačiau infliacija sugriovė planus juos realizuoti. Norint išeit iš krizės, buvo priimta radikalių sprendimų. Vilhelmas Opelis su grupe firmos inžinierių išvyko į JAV pasisemti masinės automobilių gamybos patirties. Grižę jie ėmėsi ryžtingai įgyvendinti amerikietiškas idėjas. 1923-1924metais gamykla buvo iš pagrindų atnaujinta: visos senos staklės pakeistos naujomis, varomomis elektros varikliais, įrengtas pirmasis ir tuo metu vienintelis šalyje konvejeris. Seni modeliai buvo pašalinti iš gamybos. Visos viltys buvo dedamos į nauja dvivietį automobilį, labai panašų į prieš dvejus metus į rinką paleistą Citroen.  Panašumas buvo toks didelis,kad prancūzai padavė firmą į teismą. Opel bylą pralaimėjo ir privalėjo pakeisti automobilio išvaizdą.Modelis vadinosi 4/12PS. Visi šio modelio automobiliai pirkėjus pasiekė išdažyti ryškia specifine žalia spalva, dėl kurios gavo „varliuko” (Laubforsch) pravardę. 1927 m. buvo pagaminta 39000 „varliukų”.  Per dieną 8000 “Opel” kompanijos darbininkų galėjo pagaminti 250vnt automobilių.

1927-1938m. Antrasis etapas: firma Opel AG tampa General Motors filialu.

Masine vidutinės klasės automobilių gamyba užsiimančios vokiečių firmos sėkmė patraukė General Motors prezidento eksporto klausimais – James M.Mooni – dėmesį. Tais metais Opel firmos, lyderės tarp vokiškų automobilių, automobiliai nusileisdavo importiniams, daugiausia amerikietiškiem automobiliams. Padėties negelbėjo netgi rekordiniai rekordiniai AVUS trasoje pasiekti Frico Opelio rezultatai su lenktyniniais automobiliais RAK-I ir RAK-II, turinčiais reaktyvinius variklius.

Pirmas pasaulyje automobilis-raketa su reaktyviniu varikliu RAK-I startavo 1928m. kovo 11d. Debiutas pasirodė nesėkmingas ir nepraėjus nė dvejiems mėnesiams Berlyno trasoje AVUS įvyko kito bolido RAK-II rekordinis važiavimas. Buvo pasiektas tuo metu fantastiškas 238 km/h greitis. Automobilis aplenkė laiką ir, tikėtina, kad kai kurios Opel inžinierių idėjos buvo panaudotos gaminant automobilį-rekordininką Thrust II.

1925m. visa Europa kalbėjo apie tai, kad General Motors perka anglų firmą Wauxhall. Jau kitų metų pavasarį Opel nusprendė pasekti anglų pavyzdžiu ir kreipėsi paramos į užatlantės gigantą.1928m. buvo pasirašytas oficialus sutikimas –  Adam Opel AG tapo General Motors (GM) padaliniu. 1929m GM nusipirko 80% Opel akcijų, o 1931m. -  likusius 20%.
Dabar fabriko gamybos programa buvo sudaryta maksimaliam galimam kiekiui modelių iš minimalaus kiekio unifikuotų mazgų ir kėbulų. Kėbulai tapo paprastesni, sparnai įgavo apvalesnes formas, o viduje atsirado vietos atsarginiam ratui.

1934m. Opel, kaip ir kitų General Motors filialų, automobiliai perėjo prie priekinės nepriklausomos pakabos. Kitais metais Opel tapo pirmu vokiečių automobilių gamintoju išleidišleidusiu daugiau nei 100 000 automobilių per metus.
1936m. vasario mėn. Berlyno automobilių parodoje buvo pristatytas naujas modelis Olympia (automobilis buvo pavadintas 1936metais Berlyne vykusiu Olimpinių žaidynių proga). Olympia -  pirmasis automobilis laikančiosios konstrukcijos kėbulu. Šis modelis pradėjo naują mažalitražių automobilių kūrimo kryptį. Jis iš savo pirmtakų išsiskyrė žemu masės centru, pasyviu saugumu ir gera aerodinamika. Taip pat tai pirmasis istorijoje automobilis, kurio žibintai buvo ne pakabinti ant sparnų, kaip kituose, o įmontuoti į kėbulą. Visa tai suformavo tolimesnę modelių išvaizdą ir neužmirštamą stilių.
Nebrangių automobilių rinka pasipildė P-4 modeliu. Sukurtas trečiojo dešimtmečio stilium. Šio automobilio variklis buvo patikimas ir apgalvotas iki smulkmenų,dėl to jis buvo montuojamas ir į kitą modelį Opel Kadett, pasirodžiusį 1936 m. Iki karo nuo konvejerio spejo nuriedėti 107000 Kadett‘ų. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Opel išleido du naujus šešiacilindrius modelius: Opel Super 6 (1937m) ir Opel Kapitan (1939m). Prieškarinis aukštesnės klasės modelis nešiojo garbingą Admiral vardą.

1939-1950m. Trečiasis etapas.Opel firma nacistiniu laikotarpiu, per Antrąjį pasaulini karą ir po jo. Pokarinis atsistatymas.

Nacistinio režimo apribojimai,neigiamai atsiliepė GM buveinei. 1939m fašistinė valdžia pareikalavo iš firmos pristatyti karišką sunkvežimį Blitz,haubicas, detales lėktuvams.Tai davė pagrindą General Motors prezidentui, ironiškai konstatuoti: „Mūsų vokiškame filiale visišku ir vieninteliu šeimininku tapo Hitleris, ir su tuo turiu laimės pasveikinti visus koncerno savininkus ir bendrasavininkus“.

1942 m. GM, įvertinęs Opel 34 980 024 doleriais, nurašė firmą kaip karinį praradimą. Opel tapo „pavyzdine nacionalsocialistine gamykla“.

Karas davė didelių užsakymų. Opel gamyklose buvo gaminami ne tik automobiliai, bet ir lengvieji pusiauvikšriniai NSU Kettenkrad transporteriai su Olympia modelio varikliais,taip pat lėktuvų detalės. Ypatingo dėmesio susilaukė gamykla Brandenburge / Hafele, esančioje 50 km nuo Berlyno, įkurtoje 1936 m. Joje, vadovaujant Heinzui Nordhoffui, buvo nuspręsta pradėti Opel Blitz sunkvežimių (sveriančių tris tonas) gamybą, ji pradėta 1937 metais. Sunkvežimyje buvo montuojamas 6cilindrų 75AG variklis kuris montuotas ir i Admiral. Iki 1944m. Blitz buvo gaminamas įvairių važiuoklės bei kėbulo tipų. Jo pagrindu buvo gaminamas ir pusiau vikšrinis sunkvežimis Maultier, ant kurio važiuoklės montuojamas dešimties vamzdžių reaktyvinis minosvaidis.
Opel Blitz sunkvežimiai buvo vieni iš populiariausių vokiečių armijos krovininių automobilių. Jie turėjo tokį pasisekimą, kad sunkvežimio simbolika – žiedas perkirstas žaibu – tapo nauja Opel firmos emblema.

1944m rugpjūčio mėn. sąjungininkų aviacija  beveik visiškai sunaikino Opel gamyklas ir ju cechus.Karui baigiantis didelė dalis gamyklų buvo paverstos griuvėsiais. Russelshaimas papuolė į amerikiečių zona, o Brandenburgas į sovietinės zonos okupaciją. Dauguma išlikusių įrengimų ir dokumentų buvo išvežta į Sovietų Sąjungą, ir Adam Opel AG firmai prasidėjo nelengvos dienos. Sovietų sąjunga išvežė iš Vokietijos viską, ka galėjo. Rusai iš sovietų valdžios gavo sankcijų instrumentų, antspaudų, brėžinių Kadett modelio gamybos pradžiai Leipcige. Viskas kas būtiniausia buvo paimta iki 1946m liepos pabaigos. Nuo to laiko Opel daugiau nematė savo irengimų. Tačiau pamatyti Kadettą galėjo daugelis. Nepraėjo nė puse metų, kaip naujai įkurta mažalitražiu automobilių gamykla „Moskvich“ išleido modelį „Moskvich-400“ (Kadett kopiją). 1950m. juos pradėta tiekti į Suomiją ir Belgiją, nurodant kad dalių geriausia ieškoti Vokietijoje.
Gamykla Brandenburge pradėjo leisti „Pioner“ traktorius,o vėliau ir lengvus sunkvežimius
„Avia“ (IFA).

Pokariniam, savo zonų atstatymui,amerikiečiams visų pirma reikėjo sunkvežimių. Pusiau atstatyta gamykla Russelshaime atnaujino pusantros tonos Opel Blitz sunkvežimių gamybą, kurių tonažas buvo nuo vienos iki trijų tonų. Varikliai buvo pasiskolinti iš Kapitan modelio.

Poto atėjo eilė ir lengviesiems automobiliams. Paprasčiausia buvo pradėti Opel Kapitan gamybą, nes variklio gamyba jau vyko. Tačiau okupacinė valdžia neleido gaminti lengvuju automobilių su didesniu nei 1,5l darbinio tūrio varikliu. Tinkamiausias variantas pasirodė Olympia, kuri 1947m ir buvo pradėta gaminti serijiniu budu.

Kompanijos „Adam Opel AG“padėtis ėmė gerėti 1950m., kai buvo visiškai atstatyta gamykla Russelshaime, o vėliau ir padidintas naujos gamyklos korpusas.

1951-1964m.

1951m. išoriškai atnaujinta Olympia: atsirado naujos stambios radiatoriaus grotelės su horizantaliom juostelėm, ir didelis buferis. Pavarų perjungimo svirtis atsidurė šalia vairo kolonėlės. 1953m, buvo išleistas 100-tūkstantinis šio modelio automobilis, o jį pakeitė praktiškai naujas modelis.

Kaip ir 1931m, amerikiečių skverbimasis į firmą pasirodė ne iš karto. Tačiau per dešimtį metų firmos modeliuose kartais pasirodydavo amerikietiško dizaino elementų.

1953m Frankfurto automobilių salone pristatytas Opel Olympia Rekord P1 automobilis buvo leidžiamas dvejų durų sedano ir kabrioleto,bei universalo „Caravan“ kėbulais. Šis automobilis buvo šeštojo dešimtmečio vokiečiu vairuotojų idealios transporto priemonės svajonė. Su šio modelio pasirodymu Opel gamybos apimtys padidėjo iki daugiau nei 100 000 automobilių per metus ir aplenkė ikikarinį lygį.

1957m Opel atnaujino modelį, o 1958m, nuo konvejerio nuriedėjo naujas Rekord tiesa, su senu varikliu. Konstruktoriai pailgino ir paplatino modelį, dėl to jis atrodė žemesnis.
Opel Kapitan kaip ir anksčiau liko gamybos programoje. Ilgą laiką modelis buvo tik išoriškai atnaujinamas tai padarė šį modelį europietiškos gamybos, amerikietišku automobiliu. 1960m. . labai pasikeitė ne tik automobilio išorė, bet ir pati konstrukcija. Automobilis kuriamas su nauju kėbulu ir varikliu. 1961m, buvo pradėta pirmojo Opel su kupė kėbulu gamyba. Variklio galia siekė 60AG, maksimalus greitis 140km/h.
1960metai įsiminė keturduriu Rekord P2 pasirodymu. Modelis buvo ramaus, neišsiskiriančio dizaino, buvo atsisakyta Olympia pavadinimo. Rekord P2 sėkmę buvo galima palyginti su „vabalo“ fenomenu. Opel firma vėl užėmė lyderio pozicijas tarp Vakarų Vokietijos automobilių gamintojų. Amerikiečiai (GM) buvo daugiau nei patenkinti.
100-ojo Adam Opel AG jubiliejaus proga, 1962m. nedideliame Bochumo miestelyje pastatyta nauja gamykla, skirta serijinei Kadett gamybai. Pradžioje naujieji Kadett buvo gaminami su Chevrolet varikliais. Pirmiausiai buvo išleistas dviduris sedanas, 1963m pasirodė universalas (Caravan), ne vėliau nei po metų ir kupė.

Rekord taip pat sulaukė dėmesio: 1963m.įmontuotas galingesnis variklis, atsirado ir nauja žyma – A. Lyginant su pirmtaku tapo platesnis ir žemesnis. 1964m birželio mėn. Rekord sedanai ir kupė gavo galingesnį ir didesnį variklį iš Kapitan. Tais pačiais metais Kapitan su brangesne ir geresne salono apdaila debiutavo kaip Admiral ir buvo leidžiamas nuo 1964m. iki 1969m.

1965-1970m.

XX amžiaus 7-ąjame dešimtmetyje automobilių industrijos evoliucijos procesas jau nusistovėjo. Paprastai modelis ant konvejerio išbūdavo 3-5metus, poto keičiamas į naują modelį, jei reikėdavo, būdavo atliekamas modelio kosmetinis ir techninis atnaujinimas. Žinoma kaip ir visur, taip ir čia buvo išimčių, pvz.: Citroen 5CV, Volkswagen „vabalas“, arba Opel Kadett.

Po Kadett A nuo 1965 m. gaminamas Kadett B dvejų ir ketverių durų kėbulais. Šiek tiek padidėjo automobilio matmenys, bei variklio galia (nuo 45 iki 90AG). Nors ir neišsiskyriančio dizaino,modelis turėjo didelę paklausą.

1965-67m. buvo leidžiamas Opel Diplomat V8, per šiuos metus jų buvo pagaminta tik 347 vienetai, modelis turėjo Chevrolet V8, 5,4litro, 230AG variklį, ir buvo surenkamas Karman kompanijos, isikurusios Osnabriuke. Šis modelis buvo laikomas pačiu greičiausiu parduodamu automobiliu Vokietijoje. Maks.greitis buvo daugiau kaip 200km/h.

1966m Opel išleido specialų Kadett Rally modelį, su juodom juostom iš abiejų kapoto pusių, ir sportiniais prietaisais, kurie buvo sumontuoti prietaisų skydelyje. Automobilis pasirodė toks populiarus tarp jaunimo jog jo gamyba užsitesė iki 1973metų. Automobilį tobulindavo kai kurios tuningo firmos: būdavo didinama variklio galia, kietinama važiuoklė, montuojami sportiniai amortizatoriai, platesnės padangos, naujos sėdynės ir vairas. Tais pačiais metais Opel atidaro bandymų centrą Dudenhofene, ir dalių gamyklą Kaiserslauterne.

Dešimtmečio vidurį  pasirodė naujos kartos modeliai: Kapitan A, Diplomat A, Commodore A.

1967m pasirodo Commodore A, kuris buvo pardavinėjamas lygiagrečiai su Rekord C, abu modeliai buvo labai panašus savo išvaizda, tik Commodore turėjo prabangesnį saloną ir galingesnius variklius.

Su šiais automobiliais pasirodė ir ryškus bei netipiškas modelis Opel GT. GT prototipas buvo pristatytas Frankfurto automobilių parodoje 1965m. Tai buvo kupė, sukonstruotas ant Kadett bazės. Opel negalvojo apie jo serijinę gamybą, tai buvo lyg pirmasis bandomasis žingsnis i sportinių automobilių klasės kūrimą. Tačiau visuomenės susižavėjimas pakeitė padėtį ir Opel GT greitai tapo mados klyksmu automobilių rinkoje.1968m  buvo pradėta GT gamyba ir pardavimas. Dėl savo populiarumo jis buvo leidžiamas iki 1973m.

O 1969m. kovo mėn. „didžioji trijulė“: Kapitan,Admiral ir Diplomat (K-A-D) su naujais solidesniais ir šiuolaikiškesniais kėbulais gavo naują žymėjimą (pradėjo naują kartą) – B.

1971-1979m

8 dešimtmečio  pradžioje pravestas General Motors kursas apie modelių „internaciolizaciją“ europietiškų gamyklų Adam Opel AG ir Wauxhall Motors. Nuo to laiko automobiliai skiriasi tik vairo padėtimi (puse) ir dekoratyviniais elementais.

Nors Opel sėkmingai pasirinkti modeliai tapo labai populiarūs Vokietijoje bei Europoje, tačiau kompanija palengva siekė užkariauti klientų palankumą ir už Atlanto. Pirmas žingsnis buvo modelio GT/J sukūrimas, jis 1970m buvo modernizuotas tiek išore tiek technine dalimi. Opel inžinieriai orientavosi į amerikiečių skonį. Antras žingsnis – visiškai naujo sportinio automobilio Opel Manta A gamyba, jis atsirado kaip Ford Capri konkurentas. Automobilis buvo keturvietis ir turėjo gana erdvią bagažinę. Savo įspūdinga išore Manta iš dalies priminė GT modelio stilių.

Kartu Opel neužmiršo ir savo tautiečių – tais pačiais 1970 m. visuomenei pristatė
Ascona A. Tai buvo tarpinis modelis tarp Kadett ir Rekord. Pirmoji Ascona nuo konvejerio nuriedėjo 1970m spalio 28d., ir buvo leidžiama su dvejų bei ketverių durų sedano ir trejų durų universalo kėbulais. Nepaisant kiek nuobodokų automobilio formų, jis visgi rado nemažai pirkėjų.

1971m Georgas Von Opelis (Frico Von Opelio, organizatoriaus ir reaktyvinio automobilio vairuotojo 1928 m., anūkas) Hokkenhaimo trasoje išbandė pirmąjį elektra varomą GT. Automobilis su dviem varikliais,kurių bendra galia siekė 136AG, išvystė 188km/h greitį. Po metų iš modernizuoto GT, pasigirdo dyzelinio variklio garsas. Greičio trasoje Dudenghofene šis nestandartinis automobilis pasiekė 20 pasaulinių greičio rekordų savo klasėje. 1971m rugsėjo mėn. Opel surinko savo 10-milijoninį automobilį.

1972m vienu metu debiutuoja du nauji modeliai (dvi modelių kartos): Rekord D ir Commodore B. Išore jie buvo labai panašūs, tačiau techniškai skyrėsi. 1970-aisiais metais sukurtas dar vienas pasisekęs kitokio rango kupė. Tai buvo Kadett C.
GM valdžios sprendimu Kadett C tapo pirmu „tarptautiniu“ automobiliu. Gamybą vienu metu turėjo vykdyti visos koncerno firmos Amerikoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Buvo nuspręsta jog kėbulas nepriklausomai nuo emblemos ir automobilio pavadinimo bus standartinis, o varikliai ir kiti kai kurie mazgai bus pritaikomi pagal vietinę rinką. Automobilis buvo pagamintas ir paruoštas rinkai 1973m rugpjučio mėn.

1973 m. GT era ėjo į pabaigą ir rugpjūčio mėn. jo gamyba visiškai nutraukiama.  Tarptautinėje Frankfurto automobilių parodoje buvo pristatyta nauja šiuolaikiškesnė Manta B karta.
1975-1982m gaminamos Mantos populiariausia versija buvo GTE su 1,9l 105AG varikliu. Neeilinė modifikacija. Gerbėjams buvo pristatyta Manta CC su hečbeko tipo kėbulu 1978m. . Automobilis turėjo pasisekimą, todėl atėmė iš Ford Motor Company nemažai Capri pirkėjų.

1975m. rugpjūčio mėn. nuo konvejerio nuriedėjo antroji Ascona(B) karta. Buvo smarkiai pakeistas dizainas, pasipildė variklių gama.

1977m pasirodė naujasis prabangusis Senator A ir jo kupė versija Monza A, kurie pakeitė Kapitan,Admiral ir Diplomat modelius. Šie trys turėjo didelius, neekonomiškus variklius, vartojančius nemažai kuro, o pasaulis dar buvo neatsigavęs po 1974m. naftos krizės. Naujasis Senator turėjo naujesnio modelio  ekonomiškesni 3litrų, 180AG variklį. Taip pat gretas papildė paskutinioji Rekord karta – E, bei lygiagrečiai modelis Commodore C kuris buvo gaminamas iki 1982m. Iki pat 1979metų Opel gamino tradicinės komponuotės automobilius (variklis priekyje, varantis galinius ratus). Tačiau 1979m. Opel priėmė revoliucinį sprendimą. Ir tais metais išleido naują Kadett (D) kartą ir kartu pirmąjį automobilį – modelį su priekiniais varomaisiais ratais. Kadett D buvo trumpesnis už Kadett C, tačiau priekinės pavaros dėka, konstruktoriai padidino salono tūrį. Gamybos pradžioje naujasis Kadett buvo gaminamas pradžioje buvo gaminamas dviem 1,2 litro 53 ir 60AG varikliais, bei naujos kartos (OHC) tipo 1,3l 60AG varikliu. 1982m kovo mėn. pasirodė dyzelinė versija su naujos kartos 1,6l, 54AG varikliu sukurtu ant benzininio (OHC tipo) variklio bazės, su šiuo varikliu Kadett kuro sanaudos buvo neitikėtinai mažos – 4-4,5litro. Dėl nedidelės kainos ir ekonomiškumo tai buvo geriausiai savo klasėje parduodamas automobilis.

1980-1989m

1980-ųjų metų išvakarėse Opel buvo atnaujinusi beveik visą savo modelių gamą, ir nusprendusi ties tuo neapsistoti, 1981m rugpjučio 17d., nuo konvejerio nuvažiavo naujoji – trečioji Ascona (C) karta. Ascona turėjo daug modernesnius 1,3 ir 1,6litro variklius kuriu galia siekė nuo 60 iki 90AG. Vėliau variklių gama žymiai išsiplėtė.
Ascona buvo antrasis modelis po Kadett D su priekiniais varančiaisiais ratais. Ir ne šiaip sau, nes iš pat pradžių automobilį buvo planuojama gaminti kaip „tarptautinį“, su klasikine komponuote, juolab kad JAV pirmenybę teikė galų varomiems automobiliams. GM realizavo Ascona „vienos platformos“ principu,kada automobilis turėjo vienodą platformą,panašius agregatus, važiuoklę, ratus. Šiai „šeimai“ be Opel Ascona C/Wauxhall Cavalier MkII, priklausė australiška Holden Camira, braziliškas Chevrolet Monza, japoniškasis Isuzu (Florian) Aska, amerikietiški Buick Skyhawk, Cadillac Cimarron, Chevrolet Cavalier, Oldsmobile Firenza, Pontiac Sunbird(2000), kitaip visa automobilių šeima buvo vadinama „J-Car platform“.

1982m pakeitimai palietė po debiuto dar „neatvėsusius“ Senator bei Monza. Kosmetiškai atnaujinta buvo jų išvaizda, ypač priekis ir galas, variklių gama papildyta naujais. Nepamiršta atnaujinti ir Rekord bei sportiškosios Mantos B. 1982m kovo mėn. Ascona C ir Kadett D gavo dyzelinį variklį, po pusmečio Ascona C variklių gama pasipildė 1,8 litro 115AG varikliu su Bosch įpurškimo sistema. Tų pačių metų rugsėjo mėn. Tarp Opel automobilių pasirodė naujoji mažoji Corsa (A), kuri turėjo pritraukti klientų (ir jai tai pavyko), kurie norėjusių turėti mažesnį nei Kadett,automobilį. 1983m Opel kabrioletų šeimą papildo Ascona C Cabrio.

GM sprendimu Corsa buvo pradėta gaminti naujoje Opel gamykloje Ispanijoje, Caparose (Zaragoza) mieste. Corsa išėjo su 3-5 durų chečbeko tipo kėbulu bei 2-4 durų sedano tipų kėbulais. Į Corsą buvo montuojami 3 nauji varikliai. Tačiau sėkmės tai neatnešė. Klientai pradėjo mažiau domėtis Opel produkcija. Dėl to, matyt, buvo kaltas neįdomus dizainas:Kadett panašus i Asconą, Ascona į Rekord ir t.t. Padėčiai ištaisyti reikėjo naujų sprendimų ir idėjų. 9ojo dešimtečio viduryje – Opel vieni iš labiausiai perkamų automobilių europoje. Tuo metu firma pradėjo i savo automobilius montuoti išmetamųjų dujų neutralizatorius (katalizatorius).

1984m rugpjūčio mėn. dienos šviesą išvysta techniškai ir aerodinamiškai pagerinta paskutinė Kadett (E) karta. Didžiausią sėkmę užtikrino pirmiausia didelė kėbulų gama. Kadett E  išrenkamas „1984 metų automobiliu“ Europoje. Kadett tapo paskutiniu modeliu, turinčiu pavadinimą susijusį su karu. Metų bėgyje pasirodė paties maestro Bertone sukurtu dizainu, dviduris kabrioletas.

1986m rugpjūčio mėn. Rekord užleido vietą naujam,labiau šiuolaikiškesniam Omega (A) modeliui. Naujasis automobilis turėjo gera aerodinamišką dizainą,jis buvo leidžiamas sedano ir universalo kėbulais. Automobilis buvo komplektuojamas su 18 skirtingu varikliu modeliu. Omega A buvo gaminamas 8metus ir pakerėjo pirkėjus savo konfmortiškum, labai gera važiuokle prisitaikančia prie kelio, bei ekonomiškumu.Ant Opel Omega A bazės 1990m dėl didelio GM europietiško padalinio prezidento Bob Iton ir vieno iš Lotus direktoriaus Mike Kimberli,entuziazmo,gimė sportiškas Opel Lotus Omega sedanas. Automobilis turėjo 3,6litro 377AG, 6cilindrų išrikiuotų į eile ir 24 vožtuvų variklį, “apginkluota” dvejomis Garrett T25 turbinomis. Lotus Omega nuo 0-100km/h isibėgėdavo per 4,9s, max.greitis buvo 282km/h. Norint isigyti ir valdyti ši automobilį reikėjo turėti sportininko licenciją. Nuo 1990m spalio iki 1992m, spalio buvo pagaminta 950vnt automobilių,nors buvo planuota 1100.

1987m rugsėjį Senator A pakeičia stipriai atnaujintas Senator B. Variklių gamoje telieka vienas 2,6litro, 150AG variklis ir trys 3,0litru 156,177AG ir 24 vožtuvų, 204AG variklis. Beveik visi Senator automobiliai buvo komplektuojami su automatinėm pavarų dėžėm. Modelis pasižymėjo prabanga, tačiau klientus atbaidė didoka kaina, ir 1993m. Senator B gamyba buvo nutraukta.

1988m rugpjūčio mėn. baigiama ir Ascona C gamyba. Jos vietą užėmė naujas modelis Vectra A. Šis automobilis buvo labiau „išpustytas“ ir turėjo gerą aerodinaminį koeficientą Cx=0,29 ir buvo labai galingas. Buvo leidžiamas su dviem kėbulu tipais – ketverių durų sedanu ir penkerių durų checbeku. 1989m pasirodė keturių varomų ratų modifikacija, kuri buvo komplektuojama su galingiausiais varikliais. Variklių gama buvo didesnė nei Omega, ir sudarė per 20 modelių,tarp jų, 2.0litrų, 16v, 150AG, 2.0litrų, 204AG turbininė 4×4 versija, ir V6, 2.5litro 170AG varikliai. 1988m, buvo baigta ir Manta B gamyba.
Tuo pat metu buvo atnaujinta Corsa, bei pristatyta GSI versija. Po metų kosmetiškai buvo atnaujintas ir Kadett.

1990-1999m

1990m pasirodė šedevras- Opel Calibra. Modelis sukurtas kaip Manta tąsa. Automobilio bazė paimta iš Vectra A, taip pat buvo pasiskolinti ir kai kurie varikliai. Ji buvo gaminama kupė kėbulu, turėjo labai gerą aerodinaminį koeficientą Cx=0,26 – tai rezultatas iki kurio nepasiekia net ir daugelis šiuolaikinių automobilių. Calibra buvo leidžiama su priekinių ir visų varomųjų ratų pavaromis. 4×4 versija turėjo 2.0litrų, 204AG variklį su turbina, kuris buvo ir Vectra A automobiliuose. Modelis iškart tapo populiariu, todėl, kad būtų patenkinta paklausa, Calibra buvo pradėta surinkinėti gamykloje Suomijoje. Ji leidžiama iki 1997 m.

1991m Frankfurto automobilių parodoje Opel parodė savo naujajį modelį Astra F. Astra pakeitė, ne vienos kartos mylėtą Kadett. Kaip ir šis modelis, Astra turėjo plačią kėbulų gamą. Tačiau šį kartą Opel pralaimėjo – Astra visa laiką buvo antra savo klasėje, nusileisdama VW Golf,kuris buvo gerai įsitvirtinęs savo pozicijose. Kai kuriose šalyse pirmavo Astra, daugiausia dėl savo dizaino. Automobilis turėjo plačią variklių gamą, patys galingiausį (150AG), montuoti į GSI versijas. Pirkėjams patiko didelis pasyvus saugumas, ekonomiškumas, nesudėtinga techninė eksploatacija, komplektacijos.
Tais pačiais metais pradėta padidinto pravažumo modelio Frontera gamyba. Pirmasis visureigis buvo sukurtas japoniško džipo Isuzu Rodeo bazėje. (51% Isuzu akcijų, priklauso GM). Jis neišsiskyrė ypatingom techninėm charakteristikom, tačiau iš išorės atrodė labai galingas. Tai buvo tipiškas „parketinis visureigis. Firma nuolat susidurdavo su prastoka šio visureigio surinkimo kokybe. Metų pabaigoje GM ir Isuzu motors susitarimu ant jau egzistavusio japoniško pikapo bazės buvo sukurtas Opel Campo. 1991m Omega buvo atnaujinta kosmetiškai.

1992-ieji metai atnešė Frontera modeliui papildymą – turbodyzelinį variklį. Tais metais pasirodė dar vienas komfortiškas visureigis Monterey. Kaip ir Frontera, Monterey buvo sukurtas kartu su Isuzu.

1993m per rekordiškai trumpą laiką, Opel sukūrė antrają Corsa (B) kartą. Modelis turėjo 3 ir 5 durų chečbeko kėbulą. Nedidele partija buvo leidžiama „Canvas Top“ versija su brezentiniu stogu.

1994m pasirodė smarkiai pasikeitusi antroja Omega (B) karta, taip pat visiškai naujos klasės ir modelio – Tigra. Pakankamai galingas, lengvas, nedidelis ir neiprastai atrodantis automobilis pirmiausiai patiko jaunimui. 1994m.  vasarą buvo įneštos naujovės, papildymas į visus Opel modelius, o jau kitais metais Tigra buvo paleista į gamybą. 1995 m. Opel pristatė naują, antrą Vectra (B) kartą. Naujiena buvo pristatyta iškarto su trimis kėbulo tipais: sedanu, chečbeku ir universalu. Kalbant apie visureigius, reikia pasakyti, kad sukurtas dar vienas Frontera variantas – Frontera Sport Soft Top, su minkšta susidedančia galine stogo dalimi. Su naujais 1996m. pirmąkart firmos Opel istorijoje, tarp modelių pasirodė ir minivenas – Sintra. Minivenas buvo sukurtas ant amerikietiškojo Pontiac TransPort bazės. Tai buvo bendras Opel ir General Motors darbo, rezultatu. Kartu tai buvo ir pirmasis Opel automobilis, gaminamas JAV.

1997metais šiek tiek atnaujinta Corsa ir Astra, o metų pabaigoje Frankfurto automobilių parodoje plačiajai visuomenei buvo pristatyta antroji Astra (G) karta, kurios automobiliai nuo konvejerio pradėjo riedėti pačioje 1998 m. pradžioje. Naujoji Astra karta atrodė solidesnė. Tais pačiais metais modernizacijos sulaukė visureigis Monterey. Pasikeitė salono apdaila, šiek tiek išorė. Įvyko ir variklio pasikeitimų. Išaugo darbinis turis iš 3,2l iki 3,5l, o galia iš 177AG iki 215AG. 1998-aisiais  pasirodė ir kompaktinis minivenas Zafira, sukurta ant Astra G bazės. Zafira buvo išleista kaip tos pačios klasės Megane Scenic konkurentas. Tai buvo pirmasis tokios klasės modelis firmoje, ir pirmasis šioje klasėje kuris turėjo 7 sėdimas vietas ir tris eiles sėdynių. Pradžioje buvo leidžiamas su 100,115AG benzininiais ir 82AG turbodyzeliniu varikliu. Kompanija leido ir Campo pikapą, ir Movano krovininį mikroautobusą, konstruota Renault pagrindu, bet šie didelio susidomėjimo nesulaukė.

1999m atnaujinama Omega ir Vectra. Atnaujinti priekiniai ir galiniai žibintai, buferiai, veidrodėliai, papildyta spalvų gama, Omega gavo 5,7l, 315AG, V8 variklį, tačiau su šiais varikliais nedaug jų išleista. Tais metais nuspręsta į gamybą išleisti dvivietį rodsterį Speedster. 1999 m. kovo mėn. pasirodė Opel Astra Coupe, kaip Calibros tąsa.

2000 – ir šiandiena.

1999m. Opel (įskaitant Wauxhall), nusileidžia į IV vietą tarp Europos lengvujų automobilių gamintojų. Kompanija surinko beveik tiek pat automobilių kaip ir 1998-aisiais (1998m 1.742.400vnt, 1999m 1.739.900vnt.). Kad situacija pagerės, viltys siejamos su naujos kartos Corsos atėjimu ir stabilia Astra modelio paklausa.
2000m. pasirodo trečioji Corsa (C) karta ir A klasės pradininkas – automobilis Agilia.  Pasikeičia Opel modelių šeimyna. Nutraukti importuojamų Sintra ir Monterey pardavimai. Tais metais pasirodė naujas 6cilindrų, 2.6l,V6, 180AG variklis, kitais metais – 3.2l, V6, 218AG variklis. Padidinta benzininių 1.2,1.6,1.8l variklių galia. Į Zafira montuojami galingesni  2,0l, 100AG ir 2.2l benzininį 147AG varikliai. Vectra gama pasipildė 2.6l, V6, 180AG ir 2.2l turbodyzeliniu 125AG varikliais. Į Omega montuojamas 2.2l turbodyzelinis 120AG variklis ir 2.5l tiesioginio įpurškimo turbodyzelinis BMW variklis, turintis 150AG, (senesnis variantas turėjo 130AG)

2004 m. pabaigoje tarptautinio konkurso „Car of The Year 2005“ komisija išrinko septynis automobilius, tarp kurių buvo ir naujausioji Opel Astra H.

2005m. pradėta bendradarbiauti su su GM amerikiečių filialu Saturn. Dėl to Saturn ėmė gaminti Opel modelių kopijas, tik su brangesne įranga, šių automobilių išorėje dominuoja chromas bei matyti Saturn emblemos.
2006m. Japonijoje labai stipriai sumažėjo susidomėjimas Opel markės automobiliais, todėl koncernas nusprendė uždaryti savo tinklą Japonijoje. Tačiau tais pačiais metais Opel pripažinta geriausia tarp vokiečių automobilių gamintojų.

Šiandien Adam Opel AG yra stambiausias GM filialas užsienyje. Opel firmos gamyklose, esančiose Russelshaime, Bochume, Kaiserslauterne, Berlyne, Antverpene (Belgijoje), Zaragozoje (Ispanijoje) dirba 55 000 darbininkų. Opel firma gamina automobilius visiems skoniams: Agilia, Corsa, Tigra, Astra, Vectra, Signum, Zafira,visureigį Antara, sportiškąjį atgimusį GT.

Šiuo metu Opel turi gamyklas Vokietijoje (Russelshaime,Bochume, Kaiserslauterne, bandymų centrą Dudenhofene), Belgijoje (Antverpene), Didžiojoje Britanijoje (Ellesmere Porte), Ispanijoje  (Zaragozoje), Vengrijoje, Lenkijoje,dvi Rusijoje ir vieną Ukrainoje.

Nuo susikūrimo 1862m. Opel siekė, kad mokslo ir technologijų laimėjimai  būtų prieinami plačiajai visuomenei. Tokia firmos filosofija ir šiandien. Ji nuosekliai įkunijama visais Opel kompanijos plėtros etapais, pradedant nuo siuvamųjų mašinų bei dviračių gamybos ir baigiant šiandiena. Ši filosofija glūdi visuose Opel automobilių kūrimo pamatuose.

Opel dukterinės,pagalbinės įmonės

Adam Opel Unterstuetzungskasse GmbH; Autohaus am Nordring GmbH; Carus Grundstucks-Vermietungsgesellschaft mbH & Co. Object Kuno 65 KG; Carus Grundstucks-Vermietungsgesellschaft mbH & Co. Object Leo 40 KG; GM Europe GmbH; GM Locomotive Group India Private Limited; General Motors CIS (Russia); General Motors GmbH & Co. OHG; General Motors Poland Spolka, zo.o.; GMAC Bank GmbH; GMAC Leasing GmbH; OPEL Guangzhou Precision Machining Co. Ltd (China); Opel Hellas, S.A. (Greece); Opel Hungary Consulting Service Limited Liability Company; Opel International GmbH (France); Opel Live GmbH; Opel Performance Center GmbH; Opel Polen GmbH; Opel Restrukturierungsgesellschaft mbH; Opel Southeast Europe Automotive Distribution Limited Liability Company (Hungary); Opel Special Vehicles GmbH; Opel Türkiye Limited Sirketi (Turkey).

Pagrindiniai konkurentai: Volkswagen AG; Ford Motor Company; PSA Peugeot Citroën S.A.; Renault S.A.; DaimlerChrysler AG.

Copyright by Oskaras, Opel-klubas.com 2008,2009

Tags:

Comments are closed.